Vyresnio amžiaus moterys – vienos pažeidžiamiausių darbo rinkoje. Jų užimtumas išlieka mažas, o palyginti daug dirbančiųjų palieka darbo rinką per anksti.  Esant nedarbui, darbdaviai renkasi jaunus darbuotojus. Privačiame  sektoriuje  kvalifikacijos problema sprendžiama pigiausiai ir lengviausiai – atleidžiami esami darbuotojai ir priimami jaunesni, kvalifikuotesni. Vyresni asmenys atleidžiami iš darbo, tačiau pensinio amžiaus didinimas dar neleidžia jiems tapti pensininkais.

Svarbiausias veiksnys, skatinantis vyresniosios kartos moteris įsitraukti į darbo rinką, yra siekis pagerinti savo materialinę padėtį. Tačiau svarbūs ir kiti įsidarbinimo vyresniame amžiuje motyvai, ne tiktai su pragyvenimu susiję poreikiai, bet ir bendravimo, priklausomybės bendruomenei bei su jais susiję pagarbos ir savigarbos poreikiai. Susiduriama su tokiomis kliūtimis, kaip galimybių įsidarbinti trūkumas ar nebuvimas, sveikatos stoka. Tik nedidelė dalis jų gali integruotis į darbo rinką.

Silpna socialinė partnerystė neužtikrina atstovavimo vyresnio amžiaus moterų interesams ir teisėms tiek įmonės, tiek valstybės lygiu.

Didėjantis vyresnio amžiaus moters ekonominio aktyvumo poreikis pastaraisiais metais vis labiau jaučiamas. Dėl to būtina aktyviau ieškoti būdų efektyviau panaudoti vyresnio amžiaus moters talentus, žinias, patirtį, gabumus ir kompetencijas, peržiūrėti socialines garantijas, taip užtikrinant geresnę jų gyvenimo kokybę.

Verslo moterų tinklas (VMT) prie Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) projektu „Vyresnio amžiaus moters pozicionavimas darbo rinkoje“ siekia:

• atkreipti dėmesį į vyresniosios kartos moterų nedarbo problemas verslo bendruomenėje ir atitinkamose šalies valstybinėse institucijose,
• suteikti įvairiomis komunikacijos priemonėmis daugiau naudingos informacijos darbo netekusioms moterims, 
• peržiūrėti socialines garantijas.